Turint labai ribotą plotą dirbtuvėse tenka pastoviai vis kilnoti įrankius ar medžiagas iš vienos vietos į kitą, o tai atima labai daug laiko, kurį galima būtų panaudoti naudingai – kalbant moderniai efektyviai. Turimas laikinas stalas atlieka iki šiol visas reikiamas funkcija, bet ir jis ne be trūkumų, pirma jis laikinas, nors kaip sakoma nėra didesnio pastovumo už laikinumą 😀 Antra jis labai sunkus, aš nesakau kad tai blogai, priešingai tai labai gerai, bet darbui reikia ir kažkokio tarpinio mobilaus varianto. Internete pilna konstrukcijų, galima išsirinkti sau tinkamą variantą, savaime suprantama kiekvienas iš jų su savais pliusais ir minusais. Aš savo poreikiams išsirinkau perforuoto stalviršio variantą kurį gaminsiu iš paprastos faneros.
Buvo pasirinktos 15mm ir 12mm storio plokštės, paprasčiausia kitokių neradau kur įsigyti, o specialiai važiuoti į kitą miestą ar naudotis transporto kompanijos paslaugomis nesinorėjo. Aš kaip ir visi noriu sutaupyti visur kur tai galima, aišku proto ribose 😉 Kadangi šis stalas iš pat pradžių buvo planuojamas kaip universalus, vadinasi jis turi būti ir mobilus. Tad jo matmenys buvo pasirinkti sekantys 1600 mm ilgio ir 600 mm pločio, kodėl būtent tokie matmenys ? Elementaru, ilgesnis paprasčiausia netelpa į automobilio bagažinę, o plotis pasirinktas toks taupant plokštę.
Visų pirma visas stalas buvo sužymėtas, naudotas 96 mm žingsnis, būtent jis leidžia visada bet kurioje stalo vietoje gauti 90 ir 45 laipsnių kampą, aišku tam reikia naudoti tam tikrus priedus apie kuriuos papasakosiu vėliau. Išvengiant tam tikrų komentarų iš karto turiu pasakyti, tikslumas apie 0,5 – 1 mm didesnio tiesiog su turimais įrankiais pasiekti negaliu, CNC staklių deja neturiu. Šis stalas tik pirmasis variantas, tad galima sakyti atleistina, reikia kažkaip įgyti patirties ir padaryti visas įmanomas klaidas, kad vėliau jų galima būtų išvengti.
Centruojančios skylės buvo sužymėtos tokiais paprastais įrankiais, plaktuko ir antgalio iš KAMAZ kuro purkštuko antgalio pagalba, rimtesnio žymėjimo įrankio po ranka nebuvo.
Skylės grežiojamos su 20mm diametro forsnerio grąžtu, vertikalumas išlaikomas papildomo woltcraft priedo pagalba, iš karto turiu pasakyti tai ne pats geriausias variantas. Idealiausiu atveju reikėtų naudoti CNC stakles tik jų pagalba galima pasiekti reikiamą tikslumą, ar bent jau elektrinį frezerį, bet CNC staklių neturiu, o ir frezeris totalus kinietis, tad teko išbandyti tokį variantą.
Jis darbinis, bet reikiamo ar norimo tikslumo su juo nepasieksite – susitaikykite. Bet kokiu atveju turėsite paklaidą, ar žymėjimas ne visai tikslus, ar forsnerio grąžtas nuslydo, ar galų gale paprasčiausia ranka sudrebėjo.
Gręžiant skyles su forsnerio grąžtu neišvengiamai išdraskysite išėjimo vietą, tai galima minimizuoti po apačia padėjus faneros juostelę ir būtinai gerai ją prispaudus, priešingu tai nesuveiks, bet 100% idealų variantų pasiekti labai sunku, bet tai galima paslėpti, suapvalinti išėjimo skyles frezos pagalba. Pliusas neabejotinas, gaunamas gražesnis vaizdas, mažiau atplaišų bei lengviau naudotis.
Sekantis etapas tai vidinių pertvarų gamyba, 50mm diametro forsnerio grąžtu padaromos skylės detalių kampuose, taip gauname gražų vidinį kampą.
Palaipsniui padaromos visos skylės reikiamose vietose, dabar belieka išpjauti vidines detales siaurapjūklio pagalba. Būtent ši elementari operacija suėdė daugiausia nervų, turimi siaurapjūkliai visiškai atsisakė ką nors pjauti tiesiai. Turimas veteranas makita pjauna palyginus tiesiai, bet verčia pjūkliuką apie kelis laipsnius, apie statų pjūvį negali būti ir kalbos. Aš ant jos nepykstu, jos viduriai jau išdaužyti ir tai puikiai suprantama, bet kai turimas naujas worx kinietiškas siaurapjūklis nesugeba ne tik pjauti stačiai bet ir tiesiai, norisi iš visos jėgos paleisti į asfaltą, o tai būtinai atsitiks matyt ir greitai 😀 Galima stengtis kiek nori, jis nesugeba pjauti tiesiai net su atrama …
Kad ir kaip stengiausi, kliurkų nepavyko išvengti, siaurapjūkliui gyventi lieka vis mažiau laiko (angry) Teko taisyti padėtį kiek tai įmanoma šlifavimo mašinėlės pagalba, rezultatas pasiektas, nors ir su tam tikromis išlygomis.
Vidinių pertvarų tvirtinimui nutariau panaudoti specifinį jungimą, dar vieno pagalbinio įrankio pagalba buvo gręžiamos šoninės skylės. Tai Kreg Jig rinkinukas kurį deja LT įsigyti nepavyko, teko pasinaudoti elektroninių parduotuvių paslaugomis užsienyje. Labai pagelbėjo darbe, rekomenduoju 😀
Truputis kantrybės ir vualia, visos detalės paruoštos tvirtinimui, tokį pagalbinį rinkinuką galima pasidaryti ir patiems nebūtina pirkti, bet specializuotą gražtą deja teks įsigyti.
Kiekviena detalė tvirtinama klijų ir medvarščių pagalba, prieš tai įtvirtinus spaustuvų pagalba. Ir vėl be kliurkų neapsieita, jei vidinėms pertvaroms toks tvirtinimas puikiai tinka, šonines detales taip prisukti nepavyko, elementariai per mažai faneros storio, truputį išlenda tvirtinimo medvarštis, trumpesnio naudoti negaliu nieko nelaiko. Kaip išsisukti iš šios padėties jau sugalvojau, panaudosiu baldinius kampelius, kitą kartą žinosiu …
Trumpam nukrypkime šoną, stalas stalu, bet jis ant kažko turi stovėti, o kadangi tai ir mobilus darbastalio variantas reikalingi ožiukai, darbui objekte. Stacionariam darbui ruošiuosiu padaryti papildomas spinteles su stalčiukais ant ratukų, ir stabili atrama ir papildoma vieta susidėti įrankius.
Kojos darytos iš medinių tašelių grubiai 40 x 80 mm jei neklystu, tiesiog tokius gavau dovanų. Jais buvo tvirtintas krovinys konteineriuose, mediena sausa gan tvirta net su USA ženklais 😀 Vidinėse pusėse pritvirtinau vienas lankstų dalis, iš karto prisukti surinktus lankstus nepavyks, jei bandysi tai patys padaryti greitai suprasite kodėl. Spaustuvo pagalba prispaudžiama metalinė lanksto dalis ir savicentruojančiu grąžtu išgrežiamos nedidelės skylutės medvarščiams.
Skersiniai padaryti iš 12 mm storio faneros, išfrezuoti įgilinimai, įstatomi skersiniai bei priklijuojami. Viską paliekame džiūti visą konstrukciją gerai suveržus transportavimo diržais, geriau būtų spaustuvais bet tokio didelio ilgio neturėjau.
Kitos dienos vakare visos medinės detalės gerai nušlifuojamos, ir pradedamas sekantis etapas.
Vienoje pusėje priklijuojamas ožiukų skersinis jis daromas iš tokios pat medienos, tik truputį platesnės lentos. Papildomai viršuje į kiekvieną koją papildomai įsukta po du medvarščius, tai sustiprina visą konstrukciją. Su ožiukais kaip ir viskas, lieka prisukti antras dalis ir galima naudotis.
Reikia nepamiršti pritvirtinti kokia juostą kuri ribotų kojų judėjimo atstumą, bet ir be jos ožiukai stabilūs ir labai tvirti. Be jokių papildomų apsaugų puikiai atlaiko beveik 100 kg svorį vienas, ir net negalvoja traškėti. Pabaigus visus darbus vienas toks ožiukas manai drąsiai gali atlaikyti 150 kg apkrovą ar net didesnę.
Vakaras buvo nors ir vėjuotas ištraukiau visą konstrukciją į lauką, liko paskutinis darbelis, pritvirtinti stalo apatinę plokštę. Tad atliekami visi pasiruošimo darbai, liko tik suklijuoti.
Galima sakyti galutinis vaizdelis. Kol kas visa konstrukcija džiūsta, vėliau bus pastatyta į vietą ir bus galima dirbti.
P.S. Galiu pasidalinti realiais atsiliepimais po savaitės naudojimosi. Stalas labai patogus, bet yra savų pliusų ir minusų, kaip ir visada. Visa konstrukcija santykinai tvirta, iki idealaus stalo jam trūksta stalviršio storio, jaučiasi nedideli nelygumai, o ir geriau naudoti fanerą su fenolio plėvele ji slidesnė, ir santykinai atsparesnė mechaniniams pažeidimams. Ateičiai žinosiu 😀 Tai tik pirmas variantas, o tobulumas pasiekiamas tik klystant.
Pliusai: Galima bet kurioje stalo vietoje pritvirtinti apdirbamą detalę, spaustuvų pagalba, jie puikiai matosi nuotraukoje, brangesni greito fiksavimo ir yra tokie patys pigesni standartinės konstrukcijos. Visur turime stabilų 90 ar 45 laipsnių kampą (paklaida yra, bet dirbant statybose tokia tikrai atleidžiama). Darant stacionarų variantą reikia žymiai didesnės klasės įrankių norint pasiekti gamyklinio lygio tikslumą, tai pasiekiama, bet tam reikia tikslesnių matavimo ir apdirbimo įrankių.
Minusai: Trūksta vietų prie kurių galima būtų pritvirtinti apdirbamą detalę arti krašto, sienelių storis per mažas norint patikimai prispausti detalę, bet tai ištaisoma – reikia įfrezuoti aliuminio T track profilius. Darbui stacionariai taip pat trūksta spintelių, bet tai taip pat ištaisoma.
Tai tiek, dėkui už kantrybę skaitant šią informaciją, tikiuosi ji Jums buvo naudinga.
Labai naudinga informacija. Nemažai informacijos ieškojau anglų kalba, bet, pasirodo, reikia paieškot ir lietuviškai ;).
Tikrai šitas jūsų variantas man labiausiai patiko. Galvoju, stalviršį reikėtų bandyt daryt storesnį. Gal kažką pats jau tobulinote?
Minčių turiu daug, bet laiko jas įgyvendinti ne. Yra nemažai video medžiagos, bet reikia kažkaip susikaupti ir ją sumontuoti bei įgarsinti. Stalviršis gali būti storesnis bet ne daugiau kaip 25mm, kitaip neįkišite spaustuvų.