Pradėjus dirbtuvių statybos darbus vienu metu prisireikė didelio rankinio obliaus. Pirkti garsios firmos elektrinį oblių už nemenkus pinigus nemačiau jokios prasmės, kaip ir nesinorėjo pirkti visiško kiniečio, o ypač iš UAB „Vagner” atstovų Lietuvoje.
Pasirinkau broliukų latvių gamybos Rebir IE-5708C 2KW galingumo elektrinį oblių, kurio obliavimo plotis 110 mm, o obliavimo gylis iki 3,5 mm. Naudoti kaip rankinį įrankį sunkoka, sveria jis nemažai 6,9 kg, vienoje rankoje sunkiai išlaikyti sekasi, nekalbu jau apie darbą. Komplekte buvo rinkinys kuris leidžia jį sumontuoti stacionariai – „aukštyn kojomis”. Apie viso šio rinkinio kokybę be keiksmažodžių kalbėti negalima, viskas kreiva šleiva, gaminta atbulomis rankomis. Jei tvirtinimo detales dar šiaip ne taip galima pritaikyti (pakišus poveržles bei parinkus storius), tai šoninė 90 laipsnių atrama – TOTALUS ŠLAMŠTAS labai švelniai išsireiškus. Apie kažkokius stačius kampus negali būti nei kalbos, o ir pati konstrukcija pagaminta iš skardos kurią galima sukti, lankstyti – visiškai jokios stangrumo. Dar vienas trūkumas nedidelis obliavimo pado ilgis, bet tai visų tokio tipo elektrinių oblių liga, ir ji niekaip neištaisoma standartinėmis priemonėmis.
Bet mes niekada nesivaikome standartinių sprendimų, tad paieškojus buvo surastos kelios medienos drožlių plokščių atraižos iš jų ir gaminsime staklių pagrindą. Čia iš karto turiu įspėti, kad geriau būtų naudoti kokybišką fanerą, o ypač drėgmei atsparią laminuotą. Pliusai stabilesnė, ne taip bijo drėgmės, laminatu lengviau slysta detalė ir t.t., bet minusas – kaina, ji tiesiog kosminė. Kadangi jokios faneros neturėjau, teko dirbti su tuo kas po ranka, turimos medienos plokščių atraižos taip pat ne pirmos jaunystės, kai kurios išsilenkusios ar su kokiu kitu broku.
Pirma daromas staklių pagrindas. Oblius montuojamas ant medžio drožlių plokštės, kuris sustiprinta iš apačios tos pačios medžio drožlių juostomis tik sumontuotos jos vertikaliai, taip įgaunamas dalinis stangrumas. Savaime suprantama tai ne idealas bet mano darbams turėtų užtekti.
Pradedame rinkti galinę atramą, su ja paprasčiausia – nes ji visada fiksuota, t.y. nereguliuojama. Visa konstrukcija montuojama iš 16 mm storio medžio drožlių plokštės, o viršus daromas iš 22 mm storio medžio drožlių plokštės, nes būtent jos labiausia lygios.
Atrama montuojama pažymėjus vietas, su nedidelio diametro gražteliu išgręžiamos skylės, kuriose vėliau su specialia freza (nes normalaus taip vadinamo zenkerio Lietuvoje už protingą kainą pirkti neradau) padaromos konusinės skylės kurios leidžia paslėpti medvarščių galvutes.
Surinkus apatinę konstrukciją analogiškai pradedame tvirtinti viršutinę plokštę, pirmiausia išgrežiame nedidelio didametro skylutes.
Vėliau išfrezuojami įgilinimai medvarščių galvutėms.
Analogiškai surenkame ir kitą atraminę konstrukciją, kaip tai daroma jau aprašiau anksčiau, kol kas niekas nesikeičia, tik atsiranda papildomos plokštės šonuose, nes būtent šią atraminę konstrukciją reikia padaryti reguliuojamą. Taip reguliuojamas obliuojamos medienos gylis.
Plokštėje rankinio frezerio pagalba padarome griovelius, stengiamės išlaikyti lygiai tokį pat kampą kaip ir elektrinio obliaus konstrukcijoje.
Vienoje pusėje sumontuojame rastas apvalias M8 veržles, būtent tik dvi ir radau 😉
Įstatome atraminę konstrukciją į šoninę plokštė, laisvai ji gali judėti tik tam tikru kampu ir nedideliu atstumu, bet daugiau ir nereikia, elektrinio obliaus gylis reguliuojamas maksimum iki 3,5 mm.
Kitoje pusėje įsukame M10 varžtus su plačia galvute, tai reikia norint apsaugoti medžio drožlių plokštę.
Rankinio frezerio pagalba padarome įgilinimą, nes elementariai neužteko varžto ilgio, kažkaip reikėjo suktis iš padėties.
Pradedame galinės atramos išlyginimo darbus, tam pasinaudojame gulsčiuku kaip liniuote, vieną galą prispaudžiame spausto pagalba, nes būtent pagal šią plokštumą reikia išlyginti papildomą atramą. Analogiškai išlyginame ir kitą galą.
Pradedame montuoti šoninės atramos konstrukciją, viską montuojame stačiu kampu, nuo to priklausys vėliau apdirbamos medienos kampai.
Sumontuojame šoninę atramą, pagal visas rekomendacijas ją darome ne žemesnę nei maksimalus apdirbamos medienos plotis. Mano atveju maksimalus plotis 110 mm, tad šoninė atrama mano atveju – 15 cm pločio.
Atidžiai viską sureguliuojame, tai mano pats tiksliausias kampainis, juo ir naudojaus. Galutiniu rezultatu likau patenkintas, tai žymiai geriau nei gamyklinis variantas.
Bendras staklių vaizdas, jos jau išbandytos ir gaunamas rezultatas žymiai geresnis nei anksčiau. Savaime suprantama tokios kokybės kurią galima pasiekti su profesionaliomis staklėmis sunku išgauti, bet ir šių staklių savikaina dešimtis kartų mažesnė. Tad galima sakyti pasiektas maksimalus rezultatas, minimaliomis išlaidomis.
Kai bus galimybė padarysiu nedidelę video apžvalgą, šiuo momentu neturiu jokio stovo, o dirbti su tokiomis staklėmis kitoje rankoje laikant kamerą visiškas absurdas, bei grubus saugos taisyklių pažeidimas. Tai tiek, komentuokite, visi mano sprendimai nepretenduoja į vienintelius ir teisingus, manau tikrai atsiras labiau patyrusių meistrų. Tad jei jūs toks, pasidalinkite patirtimi.
O kaip oblius veikia kaip reismusas?
Jūs teisus, pavadinime netikslumas. Tai tik obliavimo staklės.