Dirbtuvės + garažas projektavimas – mintys

Laba diena visiems, kaip ir bet kokia statyba turi prasidėti nuo projektavimo. Dažniausiai tai daroma tiesiog galvoje, geriausiu atveju ant kokios servetelės. Aišku tai galioja jei neperkamas projektas pas architektą. Dažniausiai konstrukcinių brėžinių niekas neperka, ir pasitiki statybininkais, nes tai nemenki papildomi pinigai. O lietuviai nebūtų lietuviai jei nemąstytu, o kam to reikia ? Kaip nors pritaikysiu. Pasekmės – nervai, konstrukciniai trūkumai ir aišku veltui išmesti pinigai. Namo projektą užsakiau architektui, bet be konstrukcinių brėžinių 😀 O dabar bandau savo jėgas projektuodamas dirbtuves su atviru garažu, pasitelkdamas Sketchup programinę įrangą. Savo asmeninėms reikmėms ją galima naudoti nemokamai. Tad pradedame.

Pirmiausia nedidelis įvadas, kodėl būtent toks pasirinkimas. Prieš pradedant namo statybą, geriausia pasitreniruoti ant kokio paprastesnio objekto, „kliurkų” bet kokiu atveju bus, bet geriau jas surasti kai klaidų taisymas nekainuos didelių pinigų. Nupirktame sklype yra nedidelė metalinė būda įrankiams, kurios niekam neužtenka. Atviro garažo reikės bet kokiu atveju, tad kodėl neprijungti ir dirbtuvių ? Meistrauti mėgstu, o ir namo statybos metu bus kur prisiglausti, pasidėti įrankius pagaliau ir pernakvoti.

garazas+dirbtuves

Interneto platybėse radau panašaus norimo statinio nuotrauką, ir prasidėjo …

Noriu pasiekti panašų tik veidrodinį variantą, tai reikia norint įtilpti sklype. Na ir konstrukcija bus lygiai tokia pat kaip ir pagrindiniame name, treniruotis tai reikia ….

01 poliai

Kaip matome brėžinyje numatytas pastato dydis yra 10m x 6 m, iš kurių 6 x 6 skirta dirbtuvėms, visa kita lieka garažui. Šis darbo etapas jau įgyvendintas realybėje, galite rasti aprašymą. Neapsieita be klaidų ir šiame etape, visų pirma dirbtuvių matmenys turėjo būti 6 x 6 m, o aš paėmiau ir išgręžiau polius susikirtimų centruose. Tad dirbtuvės nežymiai nenumatytai padidėjo, pasekmes galima bus pamatyti jau projektavimo metu, poliai truputį išlys į išorę, teks galvoti kaip juos paslėpti. Poliams buvo panaudotas 315 mm ortakis (čia taip pat persistengiau, būtų per akis užtekę ir 200 mm, bet daroma juk sau). Gręžinys siekia apie 2 metrus, plius 40 cm poliai iškilę virš žemės. Kiekvienas polius sudėjus armuojančios kolonas buvo užpiltas betonu ir sutankintas vibratoriumi.

02 tvirtinimo juosta

Sekantis sluoksnis tai metalinių juostų konstrukcijos skirtos pritvirtinti balkius prie kolonų. Jos bus padarytos iš 150 mm pločio 6 mm metalinės juostos, apytikslius išmatavimus galite matyti brėžinyje.

03 hidroizoliacija

Kadangi negalima dėti medienos balkių tiesiogiai ant metalo, reikia būtinai naudoti hidroizoliacinį sluoksnį.

04 apatinis aprisimas

Dėl šio etapo iki šiol negaliu galutinai apsispręsti, naudoti 150 x 150 x 6000 balkius, ar daryti sumuštinį iš kokių dviejų ar trijų  50 x 200 x 6000 lentų. Kiekvienas sprendimas turi savo pliusų ir minusų. Nors labiau linkstu prie sumuštinio, nes sudėtinė konstrukcija mažiau linkusi išsikraipyti nei vientisinė, manau sutiksite namalonu jei pradėtų suktis balkiai, ir niekaip nesustabdysi šio proceso jei jis prasidėjo.

05 apatine plevele

Sekantis privalomas sluosknis tai apatinė plėvelė skirta apsisaugoti nuo drėgmės, yra dar minčių papildomai sumontuoti tankų metalinį tinklelį, kuris turėtų apsaugoti medines konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagą nuo graužikų.

06 nulinis ciklas

Taip vadinamas 0 ciklas. Šiame etape naudojame 200 x 50 x 6000 lentas ant briaunos.

07 pagrindinis apsiltinimas

0 cikle montuojamas ir pagrindinis apšiltinimo sluoksnis. Aš planuoju naudoti 100 mm storio polistirolo plokštes, viso du sluoksniai, suminis pagrindinio grindų apšitinimo sluoksnis sudarys 200 mm. Plokštės montuojamos ir sandarinamos mantavimo putomis. Taip puikiai suprantu, kad taip vadinamas makrofleksas ir medis nelabai gerai sugyvena drėgmėje. Bet bet kokiu atveju reikia išvengti bet kokios drėgmės, o ir SIP paneliniuose namuose naudojama tokia pat technologija. Pagyvensime pamatysime.

08 papildomas apsiltinimas

Sekantis papildomas 50 mm apšiltinimo sluoksnis, jis būtinas norint atkirsti šalčio tiltus 0 cikle.

09 virsutine plevele

Antroji apsauginė plėvelė, kuri skirta apsaugoti apšiltinimo sluosnį nuo drėgmės.

10 ventiliacinis grindu tarpas

Dar vienas sumuštinio sluoksnis tai ventiliacinis 50 mm oro tarpas.

11 OSB plokstes

Štai ir pagrindinės grindys, jos montuojamos iš dviejų 10 mm storio OSB plokščių, taip gaunasi pigiau nei pirkti sakykime 22 mm plokštę. Naudojamas perdengimas, o tai papildomai sutvirtina visą konstrukciją, nepamirškime tai dirbtuvės. Ir nieko tvirčiau ir pigiau neradau. Grindys turi būti lygios ir tvirtos, nelinguoti, po nemenku staklių svoriu.

12 apatinis karkaso aprisimas

Pradedame montuoti karkasą, bet pirmiausiai reikia sukalti apatinį karkaso aprišimą.

13 karkasas

Keliame dvigubą karkasą. Tarpas tarp išorinio ir vidinio karkaso 50 cm, toks ir bus sienos storis. Šalta tikrai neturi būti. Kadangi tai dirbtuvės numatytos gan plačios durys. Numatyti ir du langai, vienas šiaurinėje pusėje kaip ir įėjimo durys, kitas langas už kampo. Šiame brėžinyje dar nepavaizduoti labai svarbūs karkaso elementai, tai skersiniai. Visas karkasas montuojamas iš 100 x 100 medinių tašelių. Kyla mintis naudoti 100 x 500 bet kažkaip ranka nekyla, geriau jau patikimiau.

14 virsutinis karkaso aprisimas

Kad karkasas stovėtų tvirtai, reikalingas ir viršutinis aprišimas, kuris turi būtinai persidengti.

laiptai pradzia

Viduje atvaizduotas vidinis molio tinko sluoksnis ir suprojektuoti laiptai į poilsio zoną santykiniame antrame aukšte. Iš šios pusės nesimato bet jau yra ir lubos, joms planuoju naudoti paprastas obliuotas lentas, kurios bus padengtos aliejaus ar lako sluoksniu. Norisi natūralumo, be jokių išsišokimų.

17 2a perdengimas

Kylame aukščiau, analogiškai darome 2 aukšto perdengimą, naudosime 6000 x 200 x 50 lentas. Plius taip vadinamas buterbrodas, visos plėvelės ir pan. Dėl apšiltinimo neapsisprendžiau, jis kaip ir nereikalingas, tegul šiluma kyla aukštyn ir šildo antro aukšto grindis, man netrukdo 😀 Realiai net garso izoliacija nereikalinga, jei eisime miegoti, tikrai apačioje nedirbsiu. Tad klausimas atviras …

18 2a papildomo karkaso aprisimas

Sekantis sluoksnis tai antro aukšto papildomo karkaso aprišimas, lygiai tokia pat technologija kaip ir pagrindiniame karkase.

20 2a papildomas karkasas

Matome 2 aukšto grindis ir tarpinį papildomo karkaso variantą kuris greitai buvo išbrokuotas, išorinio ir vidinio karkaso aukščiai skiriasi, stogas tai ne plokščias ….

22 papildomas karkasas

Užsibaigiame papildomą karkasą viršutiniu aprišimu. Papildomas karkasas reikalingas ne tam kad daugiau vietos būtų pastogėje, tai tik malonus šalutinis efektas. Kadangi namas šiaudinis tinkuotas moliu, stogui keliami papildomi reikalavimai. Vienas svarbiausių tai stogo išsikišimas, jis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, o realiai kuo jis didesnis tuo geriau. Tai darome specialiai, kad lietus neplautu molio tinko, į kurį galima įmaišyti ir kalkių skiedinio bet persistengti nereikia.

tarpinis variantas 160 kv stogas

Pirmasis stogo variantas, gaunasi baveik 160 kv metrų, kažkas nerealaus, reikės permąstyti viską iš naujo. Reikia ekstremaliai taupyti …

beveik galutinis variantas

Gerai pamąsčius, virš garažo turime neišnaudotą plotą, o kodėl jo nepanaudojus dar vienam kambariui ? Perdaryti reikia nedaug, sumontuoti dar vienas grindis virš garažo ir savaime aišku apšiltinimo sluoksnį, bei perkelti lauko sieną į pastato galą, o viduje sumontuoti pertvarą su durimis. Tik tiek, o papildomai gauname apie 20 kv naudingo ploto.

Lieka nedaug, pakoreguoti smulkmenas ir padirbėti prie stogo konstrukcijos, norisi kad pastatas būtų ne tik praktiškas bet ir estetiškas.

2 thoughts on “Dirbtuvės + garažas projektavimas – mintys

  1. KLIURKA su pereikvotomis meziagomis ir darbo sanaudomis.Tokiai suns budai ,sienu konstrukcijai pilnai pakanka 35x150mm lentu.Naudoti polistirola karkasinio namo siltinimui išviso nesusipratimas.

    1. Visų pirma aš ne profesionalus statybininkas, antra be kliurkų dažniausiai niekaip. Visi jas darome, ir tik su laiku ateina supratimas kas ir kaip, toks jau gyvenimas. Dvigubas karkasas gavosi ne iš gero gyvenimo, nes pradžioje buvau užsidegęs ekologine statyba, ir gan brangiai už tai sumokėjau. Gyventi kažkur reikėjo tad gavosi taip kaip gavosi, dabar sienose sudėtas 35cm vatos sluoksnis ir visai nesigailiu. Dėl polistirolo žinau, yra keletas video kur puikiai matyti kai po kelių metų karkasas juodas, supuvęs, nes nėra jokios ventiliacijos ir drėgmė neturi kur išeiti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.